šniaukšlys

šniaukšlỹs, -ė̃ smob. (4) KŽ, NdŽ 1. Ser, Pšl kas kvėpuodamas šniurkščia. 2. Grž kas tabaką šniaukščia. 3. NdŽ, Ps, Lnkv prk. susiraukėlis, pikčiurna, užsidaręs žmogus: Ta merga tokia šniaukšlė̃ – vis susiraukus, kažko šniaukščia Jnšk. Da tokios šniaukšlės nemačiau Ėr.